Tuos kurie mums brangus, mes pasiruošė teisinti savo akysią iki paskutinio atodūsio ir iš visu jėgų.

Aš ir Tu, mes du skirtingi pasauliai. Aš myliu žiemą, tu nekenti šalčio. Tu valgai sveika maistą, o aš nei mėnesio neišgyvenčiau be hamburgerio. Aš neskiriu mašinų, tu žinai apie jas viska. Aš mėgstu juodą kavą be cukraus, tu išvis negeri kavos. Rytais tu miegi iki pietų, o aš keliuosi su saulę. Nekenčiu greičio ir ekstremalių dalykų, tu tai dievini. Aš neištverčiau be alaus, o tu išvis neperneši alkoholio. Ir tai tik dalis tų dalykų kuriuose mes skiriamės. Mūsų nuomonės pastoviai skirtingos, mes pastoviai ginčijamės, vienas kitam įrodinėjam savo tiesas. Bet žinai dėl to man su tavimi ir gera. Dėl to iki šiol jausmai neišblėso nei lašelio, atvirkščiai su kiekviena sekundę, jie tik stiprėja. Man patinka stebėt, kai tu visas sušalęs įeini pro mokyklos dūris. Patinka einant gatve uždavinėt kvailus klausymus apie mašinas. Patinka kai ryte paruoši man kavą, o dar maloniau stebėt kai tu miegi. Patinka tave žadint, ir girdėt ta mielą, užsimiegojusį balsą "na dar penkias minutes". Patinka važiuot su tavimi ir jaustis saugia, nors paniškai bijau greičio ir mašinų. Net tie ginčai man patinka, kai užčiaupi mane bučiuodamas. Su tavimi man gera. Užtenka but šalia tavęs, apkabint ir visi skirtumai pasilieka kažkur užnugari. Žinai, mes kaip du maži vaikai. Viena diena pykstamės, keikiam vienas kita, skiriamės. Kita vėl kartojam, kaip mus gera kartų. Dabar neiškeisčiau tavęs į nieką,kad ir kaip kartais mane be nervintum, vistiek lieki man brangus, nuo blakstienų iki kojų galiukų. Brangus. Ir nors mūsų santykiai per daug sudėtingi, net gi mums patiems. Aš vistiek priklausau tik tau. Nors kartais atrodo, kad kartu but tiesiog neįmanoma mums, bet jau daug kartu įsitikinom atskirai tiesiog neišeina. Kad ir kiek kart dar eisim skirtingais keliais, visada bus senas takelis atgal į mano širdį. Neprašyk Manes išeiti, nes kur be tavęs aš daugiau galiu eiti?