Šiandien aš visiems šaukiu, kad esu laiminga ir tyliai mintyse sau sušnibždu, nes esi - tu.

Padariau katik čia tvarką ir ištryniau daug savo pasisakymų. Gaila realiame gyvenime praeities ištrinti neina. Bandžiau, bet nepadėjo nei pagalvėlė "Delete", nei didelis rožinis trintukas didelėms klaidoms trinti. O kartais taip norisi, bent jau pamiršti savo gyvenimo klaidas.

Baigėsi nesamonių metas ir prieš du mėnesius prasidėjo naujas gyvenimas. Tuo metu nieko panašaus tikrai nelaukiau ir nesitikėjau, bet turbut taip jau būna gyvenime, kad viskas kas gražiausia atsitinka nesitikint to. Negaliu sakyti, kad išsigydžiau sudaužyta širdį, nes suvokiau, kad ji nebuvo sudaužyta, nes niekada dar nieko nemylėjau. Tik tikrai įsimylėjus supratau kas tai yra meilė ir koks tai nuostabus jausmas. Ta meilė apvertė mano gyvenima aukštyn kojomis. Ta nedrąsi bendravimo pradžia ir neracionalus sprendimas išeiti iš namų pakeitė viska mano gyvenima. Dabar aš tikrai galiu pasakyti, kad žinau kas yra laimė, nes jaučiuosi laiminga. Gal ir trūksta dar keliu dalyku, bet tai tik smulkmenos lyginant su viskuo kitkuo. Laimė yra kas ryta pabusti su savo mylimu žmogumi, kas vakara užmigti prisiglaudus prie jo. Visada maniau, kad gyvenimas man tiesiog neteisingas, nes visi laimingai gyvena, o aš tik kenčiu ir kenčiu, bet gal to ir reikėjo, kad galu gale suradusi savo meilę ir vietą po saule suprasčiau kaip iš tiesu tai nuostabu ir kaip tai reikia vertinti.