mes taip afigenai išmokom ne pastebėti vienas kito.. 

Tebūnie aš Juo nusiviliau, tačiau tų minučių su Juo niekada nepamiršiu.

Laimė pas visus skirtinga.. Vieniems laimė - tiesiog šalia turėti mama ir tėti. Sedeti, gerti pieną su sausainiais, arba arbatą. Sedeti šilumoj ir jaukume ir žiuret koki nors įdomu filmą. Taip paprasta, Tiesa? Bet juk kažkas svajoja apie tai.. Kažkas nori tiesiog turėti šeimą. Turėt tėvus. Ir viskas.. O pas ką viskas šitas yra, vistiek tikina kad jis nelaimingas, kad niekam nereikalingas. Atsipeikėk. Pas tave yra mama, pas tave yra tėtis, pas tave yra namai, tu turi ką apsirengt. TU JAU TURI BŪT LAIMINGAS.O atsimenat kaip vaikystei? Mama nupirko šokoladą, ir tu jau be galo laimingas. Tai kas dabar mums trūgdo? Mes jau ne pastebim tokiu smulkmenų. O jeigu sudėt visas šitas smulkmenas, tai tu suprasi, kad esi be galo laimingas..
Tikriausiai visiems mums reikia apie šita pagalvoti.  :}

ir aš negaliu nieko pakeisti, tiesiog mano širdutė įprato jausti tai, ką vis kartoja mano lūpos..

Tu privalai man skambinti šimtą kartų per dieną su kvailais, visiškai kvailais klausimais: "Ką darai?", "Tu kur?", "Kodėl nepaskambinai?". Jie ne erzins Manes. Nors ir darysiu vaizdą, kad man viskas atsibodo, netikėk... Rėk ant Manęs, o aš pyksiu, rėksiu ant tavęs, daužysiu indus. O tu rėk, rėl dėl to, kad užsidėjau trumpą sijoną, už tai, kad jau temsta o aš vis dar lauke. Pavydėk. Pavydėk kiekvienam stulpui. Sako, merginos nekenčia kai jų pavydi, bet dar labiau jos nekenčia, kai jų nepavydi. Aš noriu eiti ir suprasti, kad aš už tavęs kaip už sienos. Aš sustojinėsiu ir kartosiu: "jei pavydi reiškia nepasitiki", bet viduj man bus taip malonu. Aš tavęs taip pat nežmoniškai pavydėsiu, bet darysiu vaizdą, kad man tas pats. Aš visada tau kartosiu: "Nesielk su manim, kaip su vaiku", o pati tik ir lauksiu to.  Lauksiu, kad tu sakytum "Mano maža mergaitė", kad klaustum: "Tu nesušalai?", "Taves niekas neskriaudžia?". Aš darysiu vaizdą, kad tai mane erzina, bet būk budrus... Skaityk iš akių.. . Jos degs, aš tave Dievinsiu... Rūpinkis manim. Visada. Aš vertinu, prisiekiu, aš tai vertinu. Būk grūbus.  Ir tegul visi aplinkui kalba: "Dieve, koks jis grūbus, jis tavęs nemyli", bet mes su tavimi žinosim tiesą. Tik nepersistenk. Niekada nekelk prieš mane rankos. Niekada, niekada aš nebijosiu tavęs, aš tiesiog nustosiu tave gerbti. Niekada nebijok man pasakyti tiesos. Niekada! Aš neskaičiuoju tavo pinigų, man nusispjaut. Aš nežiūriu, ką tu apsirengęs, man svarbus tu, o ne išorė. Man svarbios tavo detalės. Tavo akys - bet tikrai ne jų spalva, o jų turinys. Tavo lūpos - bet ne jų formą, o jų skonis. Ir nereikia būt raumeningu sportininku, aš tiesiog turiu žinot, kad su tavimi esu saugi. Tau blogai? Verk... Apie tavo ašaras niekas nesužinos. Niekas. Aš neraminsiu tavęs, o tiesiog verksiu kartu. Nereikia dažnai sakyti myliu - aš šita pati suprasiu, jei tu iš tikrųjų myli. Jeigu žaidi aš irgi suprasiu... "Aš tave myliu " - tai tiesiog žodžiai, o parodyti tai, šimtą kart sunkiau, bet tu sugėbesi... Jeigu myli... Padaryk taip, kad tavo žodžiai būtų man įstatymu. Aš darysiu vaizdą, kad nesiklausau tavęs, tačiau niekada nepadarysiu taip, kaip tu nenori. Su riksmais, skandalais, bet padaryk taip, kad aš bučiau tokia, kokios tu nori. Aš nesiruošiu dėl nieko keistis, bet jeigu tu mane myli - tu sugebėsi pakeisti mane... Pats...

2 0 1 1. 
Visi šiais metais žada kažką keist savo gyvenime. O aš tik pradėsiu rašyt gyvenimą, be Svajonių, be Vilčiu, be jokiu kvailu planu apie ateiti. Tiesiog pavargau. Va kartais atrodo va laimė jau čia pat, be lieka ja tik priimt ir kai tik pradedi ja įsileist į savo gyvenimą viskas griūna. Bet aš nesiskundžiu, nieko nekaltinu įpratau prie to. Jei mano tariama laimė nusigręžė nuo Manes, tai net laimė. Nors tikriausiai laimė yra visai ne tai. Bet pagal mane laimė ji pas visus vienoda, tik vardai ir asmenys skiriasi. Šiais metais aš nuleidžiu rankas ir plaukiu pasroviui kur nuneš gyvenimas, ten bus gerai. Nebe ieškosiu, nebe lauksiu. Tiesiog priimsiu tai, ką pats gyvenimas man duos. Aš tiesiog pavargau.