Nežinau, galbūt tai ruduo, žiema, išsiskyrimas, ar velniasžinokas. Imu jausti stiprią simpatiją žmogui kurio net nepažystu.  Na matau jį beveik kiekvieną dieną. Droviai nudelbiu akis vos jį pamačius. Ir tik vakar sužinojau jo vardą. Atsitiktinai.  Trumpas plaukų kirpimas. Stiprios vyriškos rankos. Kažkokia aura, kuri nežmoniškai mane traukia. Negaliu paaiškinti iš kur šitas žavesys, tačiau man patinka taip jaustis. Nors ne, nepatinka. Nes žinant mano laimę, jis turi mylimą merginą, arba jam ne patinka blondinės!

…Tu kvepi kava ir cigaretėm

Tyliai palydėk mane žvilgsniu ir paleisk, leisk man išeiti. Mūsų pasauliai labai skirtingi ir jie niekada nebus surišti.. Manajame gyvuoja vasara- ryškios spalvos, o tavajame baltaveidė žiema. Aš esu svajotoja, o tu realistas. Mažuti, mes per daug skirtingi- tu subrendęs vaikinas, o aš vis dar maža mergaitė..

Dabar ji turi kitą gyvenimą,kitą žmogų,kitus draugus ir nors naujas gyvenimas nebeteikia džiaugsmo,naujas žmogus nėra tas kuri ji myli,nauji draugai neatstoja senų ji nebenori grįžti į praeitį.

Nenori grįžti ten kur BUVO laiminga.

Nenori grįžti ten kur turėjo tave.

Nenori grįžti ten iš kur tu išėjai.

Ir nesvarbų kiek kartu tu rinksi jos numerį-ragelyje girdėsi tik tylą,ji niekada neatsilieps,niekada neatvers durų,nes tu tik prisiminimas,o prisiminimai ji senai nebetiki.

Paklausit kodėl?-juk galėtu atleisti ir būti iš tikrųjų laiminga…

Jos atsakymas paprastas-Nes taip neskauda…

Mylėsiu tą, kuris paskambins antrą, trečią kartą, jei aš supykusi
padėsiu ragelį. Kuris neužmigs pirmas norėdamas pažiūrėti į mane
miegančią.. Mylėsiu tą, kuris švelniai ryte pabučiuos. Lauksiu tokio,
kuris primins ką jam reiškiu ir kaip jam pasisekė, kad mane turi. Kuris
supras, kada man skauda ir liūdna.. Kuris paėmę...s už rankos nesugebės
paleisti...♥

Viskas jau nebepanašėja į mano norus. Visi jie lyg subyrėjo.Noriu meilės. Aš jos vėl noriu. Noriu likti įskaudinta, noriu nekęsti, noriu kankintis, noriu vėl tai jausti. Nesvarbu ką, nesvarbu kaip ir nesvarbu kiek, aš tiesiog noriu..mylėt. Kažką. Nes per daug.. tuščia . Ir tas jausmas, išblankęs manyje vėl bando prisikelt. Skaitau TAVO ir JOSprisipažinimus meilėje ir aš noriu PAVYDĖT. Bet neišeina..tiesiog nebegaliu.. O tu ir toliau bandai suvaidinti savo meilę jai ir pastatyti betonines sienas tarp mūsų, kai prireiktų tik vieno vienintelio žodžio. To, kuris pažadintų manyjeJAUSMĄ.

Ir kai Ji laikė telefoną rankoje ir perskaitė pranešimą, kai suprato, kaip stipriai jai ateityje skaudės ir, kad vienas iš jų tikrai nebus amžinai šalia jos.. kad JIS nebus jos, ir tai aišku kaip šis mėlynas dangus..
Aš supratau supratau-, mąstė ji,- Kad kai plyšta širdis, kai džiaugiesi ir verki, kai supranti, kad sūrios ašaros teka tavo sukaitusiais skruostais, o veidą puošia idiotiška šypsena, aš suprantu, kad mylėti abu žmones yra kančia, kuri lygi jo kančiai.
O dar vėliau pamąstė, bet kai buvo per nelyg vėlu, kad jis nėra kažkoks šunelis, kaip mano JIS, kurio jai reikia tik akimirkom, ne. Jai jo reikia visada. Dvidešimt keturias valandas į parą, taip pat kaip ir kito. Bet tai nerealu, tai absurdiška, kvailele, niekas taip nesiaukos, niekas neaukos tau savo gyvenimo.
Kale, tu supratai? - paklausė ji savęs.

Rašydama aš gyvenu savo liūdno gyvenimo prisiminimais. Daug kas išdilo, daug ką prisimenu intensyviai galvodama. Tada tai buvo svarbu. Tai buvo sunku. Dabar - tai aš. Žmonės, susiję su praeitimi, su, bet kokiu atveju, mano gyvenimu, su tuo, kas skraido minčių burbule virš galvos, seniai pamiršti, seniai dingę, seniai pasikeitę. Pakito mano požiūris į jų elgesį, aš juos užgavau žodžių ir veiksmų tyla, jie mane pamiršo, o dabar mini mano vardą lygiai taip kaip aš - naktimis ir tik kartais. Man jie tapo juokingais ir apgailėtinais geltonsnapiais. Panirusi gyventi po vandeningu šydu, kurį pati sukūriau, nieko nebežinau. Nežinau, ar norėčiau grįžti į visišką beprotybę. Grįžti pas juos. 

Man užgniaužia kvapą. Jaučiuosi pakilusi iš pelenų, dabar aš jaučiuosi gyva iš naujo. Su manimi galėjo atsitikti daug dalykų, bet sėdžiu ir mintyse iš viso to juokiuosi. Juokiuosi dėl to, jog vos nemiriau. Jog mirdavau kasnakt. Jog išbandžiau daug, kad tai įvyktų. Man nepavyko. Pavyko tik pabusti. Vakar pirmą kartą aš pasijaučiau jau nebe geltonsnape. Aš nusišypsojau sau. Ir net ne veidrodžiui. Aš esu gyva šią dieną.

Tai štai po rungtyniu su Kinija mes vėl nugalim!!!

LTU-78

CHN-67

Pripažinsiu visas rungtynes plojau per kiekvieną tritaškį,o dabar aš kaip pašėlusi taškausi per:

Marijonas Mikutavičius-Trys milijonai dainą. : D

Taip,kad su pergale mieli tautiečiai!; ))

Mes laimėjom! ;D Ir tikiuosi toliau skinsim pergales. ; )

Bet ir aš ten buvau, Laimingas pergalės dainas dainavau...!

Sunku įtikinti, kai pats netiki. NEpraraudau, nes NEturėjau..

Iš lėto, ten, už horizonto, blanksta Tavo kūno kontūrai. Tavo akys kaip niekad liūdnos, kupinos baimės. o širdis kaip visada kupina drąsos ir pasitikėjimo savimi. kažkada atrodei tobulas. tobulas esi ir dabar. bet po truputį nyksti. iš MANO vienatvės. MANO skausmo. MANO svajonių. ir MANO gyvenimo.ir kaip kažkas man kakada yra pasakęs “Kai jis rimtai Tave praras-gailėsis. Juk Jis nevertas Tavęs”..O ar šiuose žodžiuose yra tiesos.