Kiekvienas vaikinas manęs klausia:

-Ką tokio turi jis ko neturiu aš?

ir aš atsakau: 

-Mano širdį…

Ji Žiuri jam į akys ir tyliai kužda - aš visada, visada busiu, su tavimi, niekam neleisiu tavęs skriausti, niekada. Tada atsikelia ir išeina. Išeina į tamsia, pripildyta niūriu vienodu žmoniu gatve.
Ji greitu žingsniu nužingsniuoja prie automobilio, atsisėda ir ilgai žiuri į automobilio veidrodėli, po to Užsiveda automobili ir Letai išvažiuoja. išvažiuoja  į nežinią, ji nežino pas ką važiuoja, nežino kaip ten su ja elgsis. Ji tiesiog važiuoja - nes taip reikia. Po keliu akimirkų jos kūną apglėbia svetimo vyro rankos, jis be gailesčio bučiuoja ją, be gailesčio naudojasi ja. Po to užmiega.
Atsikėlusi ji išlieto pasižiūri į laikrodi, tyliai susirenka savo daiktus ir išeina. Ir vėl atsisėdusi į salta automobili ilgai žvelgia i veidrodėli, staiga jos akys nukrypsta į du susikibusius rankomis žmones, ji ima žiūrėti į juos. nusišypso. ji prisimena kažkada ir ji ėjo susikibusi rankutėmis, kažkada ir jai kuždėjo - Myliu. kažkada ir ji buvo laiminga…
Netrukus du siluetai išnyksta tamsioje naktyje. o ji dar ilgai žiuri ton pusėn kur dar visai nesenai jie ėjo. Akyse pasirodo ašaros. ji supranta galėtu ir ji  būti laiminga. galėtu šypsotis nepažįstamiems žmonėms, o pabudusi ryte ,galėtu pasakyt kad yra laiminga. Taip galėtu. Bet negali. Jus turbūt manot kad ji pati yra kalta jai norėtu viska galėtu pakeist. Taip, jus teisus ji ir pati tai žino,ir dėl to naktimis jai dar sunkiau užmigti.

Bučiuok mane ir jausk tai, ko nesugeba tau suteikti kitą. Tą pasitikėjimą kiekvienu liežuvio susilietimu. Tuos drugelius, kurie kažkokiu būdu persiduoda tau. Mano lūpas ant tavo blakstienų. Nes aš niekada nebuvau ta, su kuria būdamas tu galvojai apie kitą. Bet visada būsiu ta, apie kurią galvosi būdamas su kita.

Ir kai mūsų pirštų daliukai susilies, kai prisiminimų banga nugriaus visus ilgesio tiltus, kai TU suprasi, jog tik mūsų muzika gali susilieti į vieną. Tada TU suprasi, kad negali be manęs. Bet ar aš suprasiu, kad negaliu be tavęs?

nes kartais , kai pagaunu save besišypsančią be priežasties, suprantu,kad galvoju apie Tave.Tu mano šypsenėlės ir visų gerų emocijų priežastis…

aš vis dar neišmokau būti abejinga švelnumui.

išjunk šviesas.pabūsiu Tavo

Muzika.Šokiai.Šviesos.
-Paskutinį kartą mes taip.
-Ne,nepaskutinį. (krato galvą)
-Paskutinį.
-Kodėl taip kalbi? (dar tvirčiau apkabina)
-Todėl,kad viskas baigta.
-Nebaigta.Neleisiu Tau..
-Nebūsiu Tau antra.
Baigėsi daina,apsisukau ir nuėjau nuo jo. Toliau visą vakarą prašokau su kitu,jis stebėjo.Stengiausi nekreipti į tai dėmesio.Nepavyko.Jis išėjo. Antra diena nei žinutės,nei skambučio iš jo.To ir norėjau.
Laiminga?
Ne.

Ji kovojo už kiekvieną akimirką su Tavimi,už Tavo žvilgsnį.Bet vieną rytą atėjo SMS:„Pamiršk mane“ TADA Ji suprato,kad nebejaučia Tau nieko.Tad ji ištarė: Buvai VISKAS, o dabar tapai NIEKUO .