Žinot su kiekvienu taip gali nutikti.. Ateis momentas ir tu prisimini viską, visiškai viska. Nuo pradžios iki galo. Prisimeni visus žvilgsniu, frazės.. Prisimeni, kaip jis pirma karta priėjo prie tavęs. Prisimini kiekviena juokinga momentą, prisimeni kiekviena smulkmena. Ir toks jausmas, kad viduj viskas susispaudžia, per kūną eina lengvi virpuliukai. Pasidaro nepakenčiamai skauda. Ir jeigu aš jau senei nebeverkiau dėl jo. Pravirkstu.. 

Su kiekviena diena lengviau.. Lengviau tuo, kad susitaikau su tuo kas yra, kad nieko čia nepakeisi.. Kaip besinorėtu aš niekada neperžengsiu savęs ir nepasakysiu, tai ką jaučiu.. O laukt to iš jo pusės dar blogiau nei laukt lietaus sausroje. Ką padarysi, taip buvo lemta, taip nutiko ir reikia tai suprasti po galais ir baigt gyvent kvailom svajonėm, kad viskas bus gerai, nes to nebus. Ir galbūt aš per lengvai viska paleidžiu ir net nekovoju,kad viskas būtu gerai. Tačiau aš viena neištaisysiu visko.. Mano noro vien neužtenka, reikia ir tavo iniciatyvos. Tai kad dedu riebu tašką mūsų istorijoj, retoj, nuostabioj istorijoj.. Ir dabar suskambėjus tavo vardui širdis nebesidaužo greičiau.. Aš tik prisimenu, nesigailiu dėl nieko.. Jei taip yra, taip turi būt. 

Bet jei but atvirai, HUJOVA be tavęs, nesveikai.. :x