Užpilkit man ant galvos ledinio vandens stiklinę, ir atgaivinkit, prašau atgaivinkit, nes aš tikrai išeisiu iš proto. Šiandien mastymas ne mano draugas, bet gaila gyvenimas privertė atsikelti iš lovos. Šiandien galėčiau verkti, pykti, rėkti, šaukti. Galiu Tave palikti, o pajautus šaltį ir vėl sugrįžti. Ir tik nepykit šiandien ant manęs, nes aš nebežinau ko noriu. Aš noriu visko, o kartu ir nieko. Aš noriu sudaužyti veidrodį, nes pavargau nuo savo atspindžio. Aš laukiu, kol tu parašysi ir nuraminsi ir pasakysi, jog viskas bus gerai.
Bet po velnių nebus gerai! Nebežinau ko laukiu, kad pagaliau būti laiminga kokia nebetiki, kad busiu ar kol nusiraminsiu ir pasinersiu į ramų gyvenimą tekanti savo vaga. Sakykite , o ar jums kartais taip būna? Atsipalaiduoti nebe padeda nei karštas šokoladas, nei saldus miegas, nei linksmas gyvenimo būdas. Aš pavargau, tokiu nuovargiu nuo kurio nepailsėsiu. Pavargau galvoti.
Sustabdykit šita beprotybę.

Jaučiu žiemą. Jaučiu artėjančias šventes. Ir tai ne todėl, kad šąlą oras ar kad vis dažniau kambaryje pajuntu mandarinų kvapą. Jaučiu, tai viduje. Jaučiu, kaip keičiasi žmones jie darosi malonesni, dažniau kažkur skuba. Vis dažniau mąsto apie šeimas, sudarinėja pirkinių sąrašus, stengdamiesi jau dabar pradėt taupyt ateinančioms šventėm. Jaučiu tai, jaučiu kiekvienoje dienoje, ir tai priverčia kartų su visais susimąstyti ir mane. Juk kiekvienais metais laukdama šių stebuklinių švenčių, kartu laukiau ir stebuklo. Laukiau šilumos, ne tik iš kamine degančiu malkų, laukiau jaukumo, ne tik vienumoje ar susisukime į pledą. Daug metų laukdama ir prašydama tokio stebuklo, šiais metais jau galiu juo džiaugtis. Tikriausiai ne veltui daug metų iš eiles prašiau, kad kitais metais viskas butu kitaip. Dabar šalia turėdama savo stebuklą kurio laukiau, nebežinau ko prašyt Kalėdoms. Tačiau šiais metais rašysiu Kalėdų seneliui laišką su dideliu prašymų, kad visiems vienišiems žmogeliams padovanotu tokį pat stebuklą, kuri jis padovanojo man. Žinau, kad šis stebuklas ne amžinai su manim, tačiau tikiuosi Kalėdas sutiksiu besidalindama šilumą kartu su juo. 

Tereikia labai tikėt ir viskas pildosi.

Juk žadėjau išsaugoti visas akimirkas, kurias žinom ir pajutom tik mes..