Gulėti pievoj kryžium ir laukti, kol lietus nuplaus visą purvą nuo mano minčių ir kūno. 

Pabusti ir pamiršti širdies skausmą dėl to, ką sapnavai. 

Gerti TIK kavą, nes visa kitą darosi per daug šlykštu. 

Daug miegoti, kad nereiktų galvoti. 

Nebesvajoti, nes tik kvailiai tuo gali gyventi ir svajodami jausti gyvenimą. 

Nebebūti sentimentaliai, nes mano jausmai niekam neįdomūs. 

Juoktis, nes slepiamas skausmas pranyksta. 

Neverkti, nes man juk neskauda. 

Neprisirišti, nes tai niekam neįdomu. 

Pamiršti viską, kas buvo, nes gyvenimas ne tai, kas buvo, o tai kas yra ir tik dar bus. 

Aš stipri ir kiti man visiškai nerūpi. Gyvenu tik dėl savęs ir tik sau. Nes aš pati sau draugas.