Mane šiandien, taip kankina nostalgija.. Visa diena groja iki nago juodenos žinomos dainos.. Senos nuotraukos.. Taip ir gražina į tas nerūpestingas dienas. Į ten, kur didžiausia problema buvo atsikėlimas iš lovos. Kai keldavaisi apie 4-5 dienos, pavalgydavai, susiruošdavai ir vėl viskas ratų. Kai dienos susimaišydavo su naktimis ir tai visai nerūpėjo. Ir skaudanti galvą iš ryto nebuvo stabdys gerai dienai. Kai dienų pabaigą būdavo nenuspėjama, kai nežinodavai kuo viskas baigsis. Ir taip norisi vėl patirt viska iš naujo. Vėl praleist naktys visai šalia namų, bet į juos nueit, net nepagalvot. Norisi vėl nerūpestingumo ir nesukt galvos grižus penktą ryto, kaip rytoj atsikelt. Norisi visko iš naujo. Žinot šios vasaros neiškeičiau į nieką, ir nežinau, ką paaukočiau, kad ja pakartot!