Nauja diena. Tas pats minčių kratinys galvoje. Tas pats beprasmis laukimas pasislėpus po savotiška “man tikrai nesvarbu” kauke. Trečias puodelis kavos, penkta cigaretė ir Nelly Furtado balsas kažkur fone. Savotiška. Liūdesys jau nebeprisega metaliniais antrankiais prie grindų ir ilgesys po truputį skaidrėja. Šypsausi. Ir gana nuoširdžiai. Sako, kad net ir nieko nejaučiančiam žmogui, nesunku šypsotis, bet ar dirbtine laime prisidengdamas gali pasijusti geriau? Kažin. Šiandien net gabalėlis juodojo kartaus šokolado mane paskandina prisiminimų liūne. Teigiamų emocijų čia nė kvapo. O sieloje telkšo balos. Ir keistas šaltis smelkiasi link širdies. Virpantys pirštai nežada nieko gero.

O aš ištversiu.