Kaip šiandien pasakė viena artima draugė : nebūtų jį Nacka, jei pas ja nebūtu dramų. Ah. Bet tai tiesa, grina tiesą. Nėra problemų, tai aš jas susikuriu, krentų lygioj vietoj, skaudinu žmonės, tik dėl savo malonumo. Paskutiniu mėtų jaučiuosi, kaip kokia sadomazohistė, kurį pastoviai skaudina save. Visiems tikinu, kad noriu ramaus gyvenimo, bet kai tik savaite viskas būna gerai, tai man reikia viska sušikti. Negaliu aš ramiai gyventi, man tiesiog reikia veiksmo, reikia ašarų. Toks jau aš žmogus. Atsiprašau, bet mano gyvenimas dar tik prasidėjo ir aš nenoriu sustoti ties ramia gyvenimo linija. :) 

Bučkis mielieji skaitytojai. :*