Ilgau bandžiau atsisėst prie šio įrašo. Tik nežinau kodėl atsidarydama naujo įrašo langą ilgai sėdėjau ir negalėjau sudėlioti, nei vienos minties. Visos mintys tokios lengvos, svajingos ir kartu tokios sunkios. Ištikrujų net nežinau nuo ko pradėt. Būna tokie momentai, kai tiesiog nebe supranti savo poelgių tikslo. Tikriausiai mano poelgiai visada prieštarauja vieni kitiems. Tai pat, kaip žodžiai, išsireiškimai. Kartais net pačiai save suprast niekaip neeina. Vat kada nors svajojot apie meilė? Ar mąstėt kas ji yra? Ar žinot, kodėl jos taip trokšta kiekviena jūsų esybės dalelė? Kodėl mes jaučiam tokia tuštuma būdami be mylimo žmogaus? Kodėl taip sunku atsitiesti po dar vieno mėginimo mylėti ir būti mylimam? Ar susimastėt? Paskutiniu metų pradedu suprasti, kad meilė turi du laipsnius, tai santykiu pradžioje, ir po to. Juk visada yra mieli patys pirmieji jūsų susitikimai, pirmieji prisilietimai, bučiniai, pirmosios naktys, pirmi prisipažinimai. Santykiu pradžia visada dvelkia miela romantika. Tačiau laikui einant viskas pasikeičia. Tu pripranti prie to žmogaus. Visiškai prie jo atsipalaiduoji, elgiesi natūraliai, nesistengi sukelti įspūdžio ir nebijai atrodyti kvailai. Susitikimo vietos pasikeičia, dažniausiai jos virsta tavo arba jo namais. Buvimas vienoje kompanijoje tampa vis retesnis, stengiesi dažniau kažką veikti be to žmogaus. Ir tada ateina toks jausmas, kai atrodo, kad nebe myli. Atrodo, kad geriau būti atskirai, pradedi pastebėti kitus objektus kurie galėtu būti tavo simpatija. Atrodo, kad ta meilė apie kuria tu rėkei visam pasauliui kažkur pasimeta, kažkur išgaruoja. Tada tu mėti viska po velnių ir kuriesi nauja gyvenimą. Vėl nauja santykiu pradžia, naujas žmogus. Atrodo viskas turėtu eiti puikiai. Tačiau laikui einant mes visi pradedame lyginti du skirtingus asmenys, pradedam ieškoti panašumu, pradedam ieškoti kažko to paties, kitame žmoguje. Tokiais momentais dažniausiai suvokiame, kad praradome kažką iš ties labai brangaus mums. Pradedame ieškoti praeities. Klausytis dainų, skaityti pokalbius, prisiminti prisiminimus.   Ir po truputi jausti jausmą, kuri mes sakėme, kad pamiršome. Ištikrujų labai sunkų suvokti, kad prikalbi žmoguj tiek daug, sakai, kad jo nekenti, kad jis tau šlykštus, kad nenori jo matyti, o po kažkiek laiko suprasti, kad būtent šis žmogus yra tavo meilė. Tiesiog ta meilė apsitraukia rutina. Išgaruoja romantika. Tačiau žmogus lieka. Taip, tai yra mano situacija. Ir man taip sunku tai pripažinti, kad pusę metų atgal man tiesiog aptemo protas, mane tiesiog užvaldė aistra. Taip saves nekenčiu. Kaip galėjau skaudint Ta kuris mane taip mylėjo, kuris dėl Manes galėjo viska. Ir kai tai suvoki, tiesiog bandai grįžti atgal nuleidus galvą, vis dar tikėdamasi, kad tas žmogus visa laiką to laukia. Laukia kol grįš ta idiote. Ir ji grįžta. Nieko nesakydama, nieko neaiškindama, tiesiog ateina nuleidus galvą. Ir žinot būna labai miela, kai tave apkabina, stipriai prispaudžia prie saves ir pasako, kad tu tikra DŪRA. Bet vistiek nepaleidžia. Vis tiek lieka šalia. Gal ne taip artimai, gal ne taip atvirai, bet lieka. Ir tai  tu pradedi vertinti labiau, nei ankščiau. Jo širdies dužiai skamba dar garsiau, nei kažkada. Prisilietimai virpina dar labiau. Lūpos tampa saldesnes begaliai kartų. Tai yra meilė. Kai tu tiesiog negali pamiršti ir nepamiršti, nors ir sakai, kad įsimylėjai kita žmogų. Ar galima vadint tai įsimylėjimu, kai būdama su juo, vistiek ieškai to paties artimo žvilgsnio, to paties prisilietimo. Ne. Tai ne meilė. Nei vienas nežino kas yra ta meilė, niekas jos neapibūdino, nors žodžių apie ja tikrai yra ne mažai. Meilė yra viskas, ir tai viskas ką mes apie ją žinome. Nereikia jos painioti su aistra, susižavėjimu ir kitais paviršutiniškais jausmais. Tai ne meilė, tai net ne jos dalys. Tai tiesiog laikinas etapas, kuris arba virsta kažkuo daugiau, arba sugriauna kažką svarbaus. Mes niekada negalime pamylit iš naujo, tol kol nenustojame mylėti seno. Parašiau čia tiek daug, tiesiog norėdama, kad visi pasimokytumėte iš kvailos idiotes, kuri pereina per viska šita dabar. Niekada nedarykit taip NIEKADA, nes tai pats šūdiniausias jausmas pasaulyje, tai pats skaudžiausias dalykas pasaulyje, tai didžiausia klaida. Tiesiog mylėkit. Kurkit romantika, neleiskit santykiams skęst rutinoje, neleiskit aistrai susukti galvos. NIEKADA. Paskui tenka mokėt už tokius poelgius labai brangiai. Labai..