Kitų aš galiu norėti, o tavęs man reikia. Tave aš myliu.  

Iš kur žinau, kad tai meilė? Tiesiog jaučiu, nes kai tau nesvarbu, kokie yra jo draugai. Kai tau nerūpi, už kokią komandą jis serga, kokią sporto šaką jis mėgsta. Kai tu gali susitaikyti su jo trūkumais, kad ir kaip jie tave erzintų. Kai tu nepyksti ant jo, jeigu jam nėra nuotaikos ir jis su tavimi nekalba, kai jis tiesiog tavęs vengia, o tu vis tiek prieini prie jo, nors kažkada žadėjai niekada nenusilesti savo principam.Kai tiesiog jausmai jam yra stipresni už juos.Kai stebi jį liūdną ir tau gelia ten kažkur viduje, kai jam besišypsant viduje kažkas mažom laimės pėdutėm prabėga. Kai tu nusišypsai jam, to net nejausdama. Kai tu stebi kiekvieną jo judesį, kiekvieną jo blakstienų virptelėjimą. Kai tu apkabini jį be reikalo.Tiesiog.Nes jauti, kad taip reikia. Kai būdama su juo nebejauti žemės po kojomis. Kai tu net ir norėdama negali ant jo pykti. Kai tu tiesiog jauti, kad jis yra tas, dėl kurio tu pasikeistum, dėl kurio atsisakytum savo principų, reiškias verta susimąstyti. Nes tai kažkas daugiau.Tai ne tik susižavėjimas..