- Labas. 

- Labas..

- Kur tu vėl dingai? Kažkas atsitiko? Kodėl neatsakinėji į skambučius?

- Tu neskambinai. Niekur aš nedingau. Šiandien sėdėjau namie, žiūrėjau teliką, geriau kavą ir valgiau daug šokolado. O tu net neskambinai ir dabar man priekaištauji, kad aš dingau??

- Ne.. Aš pasiilgau tavęs, o tu? Tau nusispjaut, kaip visada.. Aš tavęs nesuprantu, ko tu sieki?

- Nieko. Visiškai, nieko. Tai kvaila, man reikšti pretenzijas. KVAILA.

- Kodėl?

- Tu neskambinai. Tu paprasčiausiai pamiršai. Ir dabar aš kalta. Cha. Ai gerai, tiesiog pamiršk. Viskas gerai.

- Taip? Tu įsitikinusi? Aš abejoju. Pas tave akysią vėl liūdesys. Kas su tavimi vyksta?

- Nieko. Viskas kaip visada. Visiems tiesiog nusispjaut į mano savijauta. Net gi tiems, kurie žadėjo likti, net tada kai man bloga. Ai gerai, čia mano problemos.

- Ne, ne, ne. Aš su tavimi, tu juk žinai.

- Ne, ne žinau. Pas tave savo problemos, tu jas sprendi. Pas tave savo kompanija, tu būni su jais. O aš.. Tik retkarčiais pasirodai mano gyvenime, kada tau tai patogu. Bet žinai, dabar tu man net ne draugas..

- Kodėl? Juk mes kartų. Aš tavimi pasitikiu ir nenoriu tavęs prarast. Girdi?

- Jau praradai.. Mes dabar tiesiog šeip. Mes sugriovėm savo draugystė. Sugrąžinom ją į senus santykius, kuriuos niekaip neįmanoma pavadinti. Žaidžiam vienas kitu. Nuraminam, kai kyla kažkokios problemos. Kuriam planus "kartu".. Arba mes kartu, tiesiog kartu, apie nieką negalvojam, mums tiesiog gera. 

- Ir kur čia problema? Mums tiesiog gera ir daugiau nieko nereikia..

- Rimtai? Tu skaitai, kad viskas gerai? Go nuts.. 

- Ne išeik iš proto. :) 

- Ne viskas gerai. Mes tiesiog greit prisižaisim vienas kitu ir tiek. Viskas pasibaigs, ir nebus jokiu pratesimu. Supratai?

- Myliu tave.

--------

Nieko nebus gerai. Viskas po truputi arteja prie pabaigos. Atleisk.