Sakykit ką norit, bet jau jaučiu rudenį. Tiesą sakant, netgi jį užuodžiu. Vakar, berūkydama balkone bandžiau vis gyliau ir gyliau įkvėpti. Tikrai, kvapas to pačio lietaus, mažumėlę šalto oro ir tuštumos gatvėse. 
Iš tiesų tai truputėlį ilgiuosi jo. Noriu vėl eiti su lietsargiu ir šiltu paltu per šlapius lapus, gerti daug daug kavos draugės balkone ir kaip kokonui susisukti į pledą priešais langą. Šiandienos diena tam puikiai tinka.
Jaučiu ramumą. Ramumą, kurią atneša ruduo.