Ir ji pasileido bėgti jūros krantu, jautė šilta smėlį kutenantį jos pėdas. Ji žinojo, kad niekada nebebus taip nuostabu kaip kažkada buvo. Ji jautė jo rankas, jo bučinius, jo apkabinimą… Bet žinojo, kad to daugiau nebebus. Ašaros temdė akis, o ji tiesiog bėgo. Ten.. Kažkur.. Į nežinią…