Ji Žiuri jam į akys ir tyliai kužda - aš visada, visada busiu, su tavimi, niekam neleisiu tavęs skriausti, niekada. Tada atsikelia ir išeina. Išeina į tamsia, pripildyta niūriu vienodu žmoniu gatve.
Ji greitu žingsniu nužingsniuoja prie automobilio, atsisėda ir ilgai žiuri į automobilio veidrodėli, po to Užsiveda automobili ir Letai išvažiuoja. išvažiuoja  į nežinią, ji nežino pas ką važiuoja, nežino kaip ten su ja elgsis. Ji tiesiog važiuoja - nes taip reikia. Po keliu akimirkų jos kūną apglėbia svetimo vyro rankos, jis be gailesčio bučiuoja ją, be gailesčio naudojasi ja. Po to užmiega.
Atsikėlusi ji išlieto pasižiūri į laikrodi, tyliai susirenka savo daiktus ir išeina. Ir vėl atsisėdusi į salta automobili ilgai žvelgia i veidrodėli, staiga jos akys nukrypsta į du susikibusius rankomis žmones, ji ima žiūrėti į juos. nusišypso. ji prisimena kažkada ir ji ėjo susikibusi rankutėmis, kažkada ir jai kuždėjo - Myliu. kažkada ir ji buvo laiminga…
Netrukus du siluetai išnyksta tamsioje naktyje. o ji dar ilgai žiuri ton pusėn kur dar visai nesenai jie ėjo. Akyse pasirodo ašaros. ji supranta galėtu ir ji  būti laiminga. galėtu šypsotis nepažįstamiems žmonėms, o pabudusi ryte ,galėtu pasakyt kad yra laiminga. Taip galėtu. Bet negali. Jus turbūt manot kad ji pati yra kalta jai norėtu viska galėtu pakeist. Taip, jus teisus ji ir pati tai žino,ir dėl to naktimis jai dar sunkiau užmigti.